- išsigabenti
- išsigaben|ti (a, o)
выселяться; выезжать; выбираться
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
išvaryti — 1 išvaryti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L 1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvidryti — išvìdryti šnek. 1. refl. tr. išsinešti, išsigabenti: Išsivìdrijo šieno pilną doklą Krkl. 2. tr. išvaryti, išginti: Išvìdryti tokį ir ėsti neduoti! Krš. Išvìdrysu aš tus pijokus, mun čia niervų neės Krš. ║ išvežti: Numie nepagyvena… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėdliuoti — 1. žr. 1 išvėdlauti 1: Ka jaunąją išvėdliuo[ja] pas vyrą, ta čiumpa, ką tik nugreiba Klk. Ir išvarė išvėdliavo į tokį dvarelį LTR(Krtn). 2. refl. tr. išsigabenti, išsivežti: Tie jaunikliai, kiekvienas sau po moteriškę gavę, tėvui ir motinai… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakilti — pakìlti intr. 1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp. 2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir… … Dictionary of the Lithuanian Language